125 KM BAIDARĖMIS JŪRA

Žadvainiai – Kvėdarna – Pajūris – Žvingiai – Balskų užtvanka – Tauragė – Kriokiškiai – Mociškiai – Nemunas

Jūros upė viena gražiausių Žemaitijos upių, kuri atitiks visų turistų lūkesčius tiek pažengusių, tiek pradedančiųjų. Jūra labai vingiuota, joje gausu rėvų, slenksčių.

Jūros baseinas – beveik 4 000 km². Vaga labai vingiuota, vidutinis plotis aukštupyje 6 – 8 m, vidurupyje 15 – 25 m, žemupyje 30 – 50 m; gylis 0,3 -1,5 – 3,0 m. Upės nuolydis – 0,62 m/km, tačiau jis labai svyruoja: Padievaičio – Pajūrio ruože jis siekia 0,8 m/km, srauniausioje Pajūrio – Dapkiškės atkarpoje šokteli iki 1,4 m/km, o žemupyje, žemiau Šešuvies žiočių, nuolydis tesiekia 0,09 m/km. Vidutinis daugiametis nuotėkis: ties Aitros žiotimis 7,3 m³/s, Pajūryje 11,4 m³/s, prie Tauragės – 21 m³/s, žiotyse – 42 m³/s.

Kelionę galima pradėti nuo Žadvainių, čia prasideda bene įdomiausias maršrutas. Lembo kaime verta aplankyti kalbininko, kunigo K. Jauniaus memorialinį muziejų. Paragaudžio kaime galima sustoti ir aplankyti Paragaudžio pilkapyną, esantį miškelyje šalia Jūros. Nuo Paragaudžio Jūra ramiai vingiuoja iki Kvėdarnos. Kvėdarnoje stovi 1930 m. pastatytas paminklas, skirtas Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms.

Kairiajame Jūros krante už 2 km yra Padievaičio piliakalnis. Jo papėdėje guli didelis akmuo, vadinamas „Velnio sostu“. 

Jūra priartėja prie Vizdžiaugų kaimo, garsaus ąžuolais – gamtos paminklais. Likus 67 km iki Tauragės iš kairės įteka Lokysta. Praplaukus apie 2,5 km kairiajame krante – Keberkščių mitologinis akmuo. Toliau už 2 km dešinėje stūkso nedidelis Lileikėnų piliakalnis, dar už 1 km – Pakisio piliakalnis.

Kairiajame krante įsikūręs Pajūrio miestelis. Čia galima aplankyti Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą 1830 m. Yra išlikę Pajūrio dvaro pastatai, parkas, Pajūrio ąžuolas. Tai puiki vieta sustojimui bei atokvėpio minutei.

Už 5 km dešinėje – Dapkiškės piliakalnis, įsikūręs aukštame Jūros krante. Prieš Dapkiškes į upės kilpą įsispraudęs Gulbiškės kaimas. Už 2 km – Žvingių miestelis. Dar už 2 km prasideda Balskų užtvanka. Joje už 1 km kairėje stūkso du Vilkų Lauko kaimo piliakalniai: Veringa ir Kuplė. O už 3 km kairėje Didkiemis. Didkiemyje būtinai aplankykite Šv. Angelų Sargų bažnyčią, pastatytą 1896 m. Tai architektūrinis paminklas.

Likus 36 km iki Tauragės – Balskų užtvanka. Tai 10-as pagal dydį tvenkinys Lietuvoje. Iškart už Balskų užtvankos pajusime staigius posūkius ir sraunų upės vandenį.

Netrukus užtvankos dešiniajame krante pamatysime įspūdingą Genių atodangą.

Nuplaukus 7 km mus pasitinka vienas didžiausių Jūros intakų – Akmenos upė. Nuo čia Jūra padvigubėja, suteikdama ramumo įspūdį, tačiau neilgam. Tauragę pasieksime už 29 km. Nuo Akmenos santakos už 0,4 km Jūros krantus jungia Genių – Ringių lieptas. Jūros kairiajame krante – Ringių kaimas. Vietovė minima nuo 1395 m. kryžiuočių žvalgų pranešimuose, čia buvęs III-IV a. kapinynas. Kiek paplaukus į Jūrą įteka kairysis Jūros intakas – Ringės upelis. Nuo Ringės santakos paplaukus vos 0,4 km yra stovyklavietė, čia galima rengti stovyklą nakčiai. Tarpukario metais iš čia buvo plukdoma mediena į Tauragę ir Ragainę.

Už 2,8 km priplaukiame Sungailiškių gyvenvietę, rašytiniuose šaltiniuose minimą nuo XVII a. Už 1,9 km Šaukėnų kaimas, įsikūręs kairiajame krante. Jūros dešiniajame krante stūkso Matiškių piliakalnis. Šiame gražiame gamtos kampelyje galima rengti stovyklą. Už 1,2 km Jūros krantus jungia Šaukėnų – Jocių lieptas („beždžionių tiltas“).

Netrukus prasidės didžiulė, įspūdinga Reksčių kilpa, kuri tęsiasi 5 km. Reksčių kilpoje įteka dešinysis Jūris intakas Alanga su įspūdinga atodanga. Už 2 km kairiajame krante – Rekstukų kaimo kapinės (knygnešio A. Pakutinsko kapas). Nuplaukę apie 1,8 km dešiniajame krante pamatysime Vitkaičių atodangą. Už 400 metrų kairiajame krante paminklas Reksčių bei Rekstukų partizanams ir tremtiniams. Nuplaukus apie 400 m Jūra suka į dešinę, kur išnyra įspūdinga Rekstukų atodanga. Už 300 m įteka kairysis intakas – Šunijos upelis. Upės srovė lėtėja. Pasiekę Dapkiškių gyvenvietę, už 2,5 km priplauksime Dapkiškių kilpą bei Dapkiškių piliakalnį dešiniajame upės krante. Šalia piliakalnio įteka Daubos upelis dešinysis Jūros intakas. Tai puiki vieta poilsiui ir stovyklavietės įrengimui. Toliau Jūra stipriai išplatėja, priplaukiame prie Tauragės užtvankos. Pirmoji Tauragės užtvanka pastatyta 1935 m. čia pastačius Tauragės hidroelektrinę, kuri 1960 m. buvo uždaryta. Nepriplaukus užtvankos, kairiajame upės krante yra patogus išlipimas į krantą. Čia įrengtas miesto pliažas. 

Norint toliau tęsti kelionę Jūros upe, valtis būtina persinešti per užtvanką. Kairiajame Jūros krante išvysite sutvarkytą parką. Parkas unikalus tuo, kad įrengtas remiantis senaisiais Baltų Zodiako ženklais.
Besibaigiant Tauragės miesto riboms praplaukiame Tauragės dvarvietę, parką, tai dabartinė Taurų (buvusio karinio miestelio) teritorija. Paplaukus dar apie puskilometrį praplaukiame metalinį geležinkelio tiltą. Už 6,8 km priplaukiame kairįjį Jūros upės intaką – Šešuvį. Čia galėsite atsipūsti įrengtoje stovyklavietėje.

Kairėje santakos pusėje įsikūręs Pajūrio kaimas, minimas nuo 1501 m.  Ties Pajūriu nuo seno būta brastos kelyje į Tauragę.

Iki Nemuno lieka 34 km.  Dar nuplaukus 2 km iš dešinės sutinkame Ežeruonos upelį. Mus pasitiks Dauglaukio, Kuisių gyvenvietės. Praplaukus Oplankio kaimą prieš Kriokiškių gyvenvietę, Barzūnų kaime, įrengta stovyklavietė, kur galima sustoti nakvynei. Nemunas už 20 km. Toliau sutinkame Jurbarko – Mikytų plento tiltą ir šalia esančią Mociškių gyvenvietę. Dešiniajame krante, ties Šereitlaukio gyvenviete yra stovyklavietė, kur galima baigti žygį arba tęsti toliau ir plaukti Nemunu.